Metodas
Struktūrinė, visceralinė, kranialinė: trys osteopatijos kryptys
Kai žmogus pirmą kartą ateina pas osteopatą, dažniausiai tikisi, kad jam „pataisys nugarą“. Tačiau osteopatija nėra stuburo taisymas. Tai diagnostikos ir gydymo rankomis metodas, kuris apima tris skirtingas sritis – ir realiame seanse jos beveik niekada nedirba atskirai.
Kodėl krypčių yra trys
Kūnas nėra atskirų detalių rinkinys. Kaulai, raumenys, vidaus organai ir nervų sistema yra sujungti jungiamuoju audiniu, kuris perduoda įtampą per visą organizmą. Todėl vienoje vietoje atsiradęs apribojimas anksčiau ar vėliau pasireiškia kitoje.
Trys osteopatijos kryptys nėra trys skirtingi gydymo būdai, iš kurių reikia rinktis. Tai trys prieigos prie tos pačios sistemos.
Struktūrinė osteopatija
Tai sritis, kurią pacientai atpažįsta lengviausiai. Struktūrinė osteopatija gydo stuburo, sąnarių ir raumenų skausmą, koreguoja stuburo padėtį, atpalaiduoja raumenų spazmus ir įtampą.
Svarbu, kad korekcija čia nereiškia jėgos. Skirtingai nei manualinėje terapijoje, kur stuburo korekcijos atliekamos naudojant jėgą ir gali būti skausmingos ar net pavojingos, osteopatinės technikos yra švelnios ir saugios – tinkamos net kūdikiams.
Su kuo dažniausiai dirbama
- juosmens, strėnų, sprando ir kaklo skausmai;
- sąnario judesio amplitudės sumažėjimas;
- laikysenos sutrikimai, skoliozė, kūprinimasis;
- raumenų spazmai ir lėtinė įtampa.
Visceralinė osteopatija
Ši kryptis dirba su vidaus organais: atkuria jų veiklą ir funkcijas, reguliuoja medžiagų apykaitą ir kraujotaką. Pacientams tai dažnai netikėčiausia dalis – juk atėjo dėl nugaros.
Tačiau organai kūne nekabo tuštumoje. Jie pritvirtinti raiščiais ir jungiamuoju audiniu, turi savo natūralų paslankumą ir kvėpavimo ritmą. Kai tas paslankumas apribojamas – dėl uždegimo, operacijos rando ar organo poslinkio – įtampa persiduoda stuburui.
Juosmens skausmas gali kilti dėl inkstų poslinkio, lėtinio šlapimo pūslės uždegimo ar seniai pamiršto kulkšnies išnirimo. Nugaros skausmai kamuoja ir dėl anksčiau atliktos dubens srities, apendicito šalinimo ar Cezario pjūvio operacijos, kai dėl randėjimo pasikeičia aplink esančių audinių judrumas.
Kranialinė osteopatija
Trečioji kryptis atstato visos nervų sistemos veiklą ir smegenų kraujotaką, padeda sumažinti galvos skausmą bei svaigimą, sprendžia psichoemocines problemas.
Technikos čia pačios švelniausios – tokios, kad pacientas kartais nejaučia beveik nieko. Tai nereiškia, kad nieko nevyksta: jei gydymo seanso metu nieko nejutote, tai reiškia, jog gydytojas dirbo su giluminiais kūno procesais.
Būtent kranialinės technikos dažniausiai naudojamos dirbant su kūdikiais, kurie gimdymo metu patyrė apkrovimą, ir su pacientais, kurių lėtinis galvos skausmas išsivystė dėl kur kas seniau patirtos kryžkaulio ar uodegikaulio traumos.
Kaip tai atrodo praktikoje
Seanso pradžioje pacientas ištiriamas: nustatoma raumenų ir skeleto sistemos asimetrija, pažeisto sąnario judesio amplitudės sumažėjimas ir raumens skausmo židinys, įvertinama funkcinė organizmo būklė. Tik tada renkamasi, su kuo dirbti pirmiausia.
Dažniausiai atsakymas yra „su visomis trimis“. Pavyzdžiui, sprando skausmas gali reikalauti struktūrinio darbo su kaklo slanksteliais, visceralinio – su diafragma, kuri dėl streso ar sėdimo darbo nuolat įsitempusi, ir kranialinio – su kaukolės pagrindu.
Ką iš to svarbu įsiminti
Osteopatas gydo ne skausmo vietą, o priežastį. Jei atėję dėl kelio skausmo pastebėsite, kad gydytojas dirba su jūsų pilvu ar kaukole – tai ne klaida. Tai reiškia, kad priežastis rasta ne ten, kur skauda.
Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija ir nėra diagnozė ar gydymo rekomendacija. Kiekvienas atvejis individualus ir reikalauja specialisto apžiūros.